žvyrinis

žvyrìnis, -ė adj. (2), Š, DŽ, NdŽ, žvỹrinis (1) KŽ 1. Nm esantis iš žvyro: Čia žvyrìnės žemės nėr, o tik molinė Skr. Aple tokias žvyrinès duobes ejėv ir ejėv Lnk. | prk.: Žvilgtelk į tavo žvyrinės sąžinės gilumą, susiduok į akmeninę savo krūtinę V.Kudir. 2. nupiltas žvyru: Jis atėjo žvyriniù keliu Snt. Studentas nueina iki žvyrinio peronėlio galo K.Jank. Žvyrìnė upelė teka, margoja antelė plaukia (d.) LMD(Prng). 3. su žvyru padarytas: Žvyrìniai puodai žiudri buvo DūnŽ. Žvyrinių butelkų stiklas buvo lygu apkibęs žvyriais Šts. 4. skirtas žvyrui vežti: Žvyrìnė mašina kelią taiso Kbr. Parvažiavau su žvyrinè mašina Jrb. Ta žvỹrinė mašina davė į viliuką, ansyk mergaitę užmušė Jd.